- krioklė
- krioklė̃ sf. (4) 1. difterija, krupas: Jų vaikas krioklè mirė Dkš. Kokia krioklė̃ ar ką jį užpuolė Rmš. 2. NdŽ užkimimas. 3. smarkus, triukšmingas vandens bėgimas, tekėjimas: Krioklė̃ pavasarį, kai bėga vanduo, kriokia An.
Dictionary of the Lithuanian Language.